stengti

1 sténgti, -ia, -ė 1. intr. LL318, Š, Rtr, DŽ, NdŽ galėti, pajėgti: Kažin ar aš sténgsiu nueiti? Ms. Nesténgia senis darbo dirbti, t. y. nepajėgia, negali J. Jis nesténgia nueit PnmŽ. Tu ten nesténgsi: tavo maža sveikata Slnt. Ar sténgsi išnešti tą maišą į ratus? Skd. Arklys nebesténgė vežimo namo partraukti Sr. Nežinau, ar stengsiu teip dirbti kaip jauna mergė M.Valanč. Vieni patys nestengs kariauti su teip smarkiu neprieteliu S.Dauk. Pirktum, ale ka nėr už ką, nebvalioji, nesténgi Nm. | I tei da žmogelis ilgai sténgia (laikosi, gyvena), kol tas vėžys sugriaužia Erž. ^ Palengvai tolesniai stengsi VP36. 2. intr. N, K, Rtr, NdŽ įtempti jėgas, įsiręžti ką darant: Ans sténgia kelti akmenį J. Karvė ves, ale dar nesténga J.Jabl(Als). Karvė sténga, varo grobus lauk, bet veršio nematyti KlvrŽ. | refl.: Kad už uodegos nutversi kirminuo, ans sténgas sténgas ir neprigauna įkirsti Kl. ║ refl. DP118, L, Š, FT, DŽ rūpintis, skirti daug jėgų, kad kas būtų padaryta: Sténgiaus iš paskutinės [bėgti], nudūrė dygulys širdį Gr. Aš vaikus sténgiaus leisti [mokytis], kiek galėjau Nmk. Vyresnysis [sūnus] nesténgias nieko dirbt Škn. O kaip mes stengėmė̃s, kad jūs žinotumėt Pst. Dirba, stengiasi kai už Dievo lašinius (stropiai dirba) Glv. Sténgės [nubėgti] į tus apkasus, nebspėjo Pj. Visomis jėgomis sténgtis NdŽ. Sténgias paremt paklydimą DP239. 3. refl. tr. rūpintis gauti: Užpernai sténgiausi dokumentus Vlkš. 4. intr. CII224, N, Š, DŽ, NdŽ prieštarauti, priešintis, spirtis, ginčytis: Ko tu taip sténgi, kad nežinai Šll. Kokia y[ra], jau kerta motinai, sténga pryšais End. Anuodu sténgs prieš viens antrą, mušis, nepaduos viens antram J. Jis sténgia ir sténgia, vis savo ir savo – neparsakomas Skdv. Varlė da priš muni sténgti End. Žmonės yra galiantys priš vargus ir nelaimas stengti S.Dauk. Protas priš tikėjimą steng Mž339. Stengt prieš didžiuojančius DP434. | refl. Q621, H119, I, N, K: Stengiuos prieš ką R343, MŽ460. Aš pirmiau nesisténgiau, o dabar pasistengiau Jrb. Nesténkis priš tėvą, negražu Pgr. Kažin, ar norės eit, ar nesisteñgs? Str. Sténgsies da tu man, aš tau parodysiu! Trgn. Vienas prieš kitą sténgias (pučiasi, pyksta) Klt. Tuojaus pradėjo abudu stengties ir susilažino iš trijų šimtų muštinių IM1863,22. Tie stengėsi prieš Moziešių CI556. Priš jį nesistenki Mž156. Kas dręsa prieš jį stengtisi BB1Moz49,9. Jis sténgiasi prieš vyriausybę KBI23. Dievas prieš didžiuojančius sténgias, o nužemintais gėrisi DP41. Ar gal … bloga varlė prieš liūtą didelį sténgtis? K.Donel. Anie, per silpni būdami stengtis, visam turėjo pasiduoti Ns1841,2. ║ J tvirtinti, įrodinėti. 5. refl. imtis, ristis, muštis: Eiva sténgtis, t. y. imtis, norėdami kita kitą paveikti, paristi J. Sténgties bulaitis liuobėjo pryš muni Grdm. 6. tr. impers. euf. versti tuštintis: Muni sténgė krauju Šts. \ stengti; atstengti; įstengti; išstengti; nustengti; pastengti; perstengti; prasistengti; pristengti; priešsistengti; sustengti